Igor Mackevič 2022 m. laida

Linksmas prisiminimas iš gimnazijos laikų – dešimtoje klasėje rašiau metinį projektą ,,Jaunasis kolega“, kurio vadovas buvo ekonomikos mokytojas Alfredas Ribikauskas. Prieš galutinį atsiskaitymą, man reikėjo dar kelių konsultacijų su mokytoju, kad pasakytų klaidas bei galėtume pataisyti mano rašto darbą. Metinio projekto vadovas Alfredas Ribikauskas pasiūlė susijungti nuotoliu per ,,Teams“ programėlę vakare, nes mokytojui lengviau galvojasi vakarais ir galėjo skirti daugiau laiko mano darbo aptarimui. Mūsų susitikimas įvyko penktadienį, 23:00 valandą :D. Puikiai pasikalbėjom, ištaisėm visas mano klaidas, arbatos atsigėrėm drauge ir baigėm mūsų nuotolinį susitikimą 1:30 nakties.....  

Kol aš kalbėjau su mokytoju, mano visa šeima atsikėlė, jie buvo pikti ir paniurę, bet paaiškinau, kad šis mokytojas dirba naktimis :D. 

Aš mokykloje buvau geras mokinys, bėdų tikrai nekeldavau, lankomumas buvo puikus, kelis kartus esu pabėgęs iš kelių pamokų, čia būdavo kartu su visa grupe, nors mane įtikinti prireikė labai daug pastangų, nes įprastai aš nelinkęs daryti tokių dalykų, bet dėl klasiokų teko nusižengti mokyklos taisyklėms. Per keturis mokslo metus (2018 – 2022) buvo visko:  

Ašarų – gavus blogą pažymį; 

Džiaugsmo – mokytojų ištarti gražūs žodžiai bei paskatinimai sukeldavo puikias emocijas; 

Prakeiksmų – aštuntoje klasėje, prieš gimnazijų pasirinkimus, kalbėjau su draugu iš klasės ir aš jam pasakiau: - „aš nesimokysiu Šeškinės (Radvilų) gimnazijoje, nes teko girdėti iš aplinkos bei interneto, kad ten mokosi prasčiausi mokiniai, tokie ,,rajoniniai“, ten nieko gero nebus....“ o draugas atsakė: - ,,nenusišnekėk, gera ta mokykla, nėra taip baisu, kaip tu čia galvoti. Kitose mokyklose (Žemynos arba Simono Daukanto gimnazijose) bus daug sunkiau mokytis, jausiu psichologinį spaudimą ir vis tiek ateisiu į Radvilas (Radvilų gimnazija)“. Ir tada tarsi prakeiksmas koks, mes kartu patekome į ta pačią klasę bei sėkmingai mokėmės visus keturis metus, o mano nuomonė apie šią gimnaziją pasikeitė visiškai 😊 

Juoko – rašėme kontrolinį iš alkoholio klasės (organinė chemija A lygis) ir gavau dvejetą, neigiamą pažymį, tada supratau, kad alkoholis gadina tikrą gyvenimą (sukelia belekiek daug ligų) ir chemijos pasaulį, nes gavau neigiamą pažymį (dek pragare, organine chemija) :D  

Sensacijų – per ketverius mano mokslo metus, tris kartus mūsų gimnaziją rodė per vakaro žinias....  

Mėgstamiausios pamokos, vienos, kaip ir neturėjau, nes bendro ugdymo programa nėra labai įdomi moksleiviams. Man patiko muzika, ten galima buvo atsipalaiduoti ir pamiršti visas moksleivio bėdas; patiko fizinis ugdymas, nes kam jis nepatinka :D; iš rimtesnių pamokų man labiau patiko gamtos mokslai, jie sugeba įtraukti į kitą, biologinį, pasaulį; užburti cheminėmis reakcijomis, Niutono dėsnių formulynai traukė akį, noras suprasti, kaip veikia šis pasaulis. vyresnėse klasėse (11 – 12), kaip pasirenkamąjį dalyką turėjau psichologiją. Asmeniškai man, psichologija – visas emocinis pasaulis, kurį suprasti nėra taip paprasta, bet buvo labai įdomu, aš pats norėjau būti psichologu nuo devintos klasės, tikslas – padėti žmonėms, nesvarbu, kokia bėda ištinka, pasakyti, kad jie nėra vieni ir tas ,,juodasis laikotarpis“ praeis, žodžiai turi stebuklingą gydomąją galią. Mokykloje psichologijos pamokos buvo kartą per savaitę, labai laukdavau jų, jos buvo įtraukiančios (nors ne visos psichologijos temos labai įdomios), pats dalykas buvo nuostabus man, nes aš jį idealizavau, aš taip pat norėjau sieti savo gyvenimą su vidiniais išgyvenimais bei pagalba kitiems. Deja, į psichologiją aš nepatekau dėl per mažo konkursinio balo ir matematikos VBE (valstybinio brandos egzamino). 

Auklėtoja – visus ketverius metus mano auklėtoja buvo tikybos mokytoja Rimanta Kairaitytė. Ji buvo nuostabi auklėtoja, mylėjo mus, savo auklėtinius, visada įmanoma buvo susitarti, rasdavome bendrą išeitį iš kiekvienos situacijos. Prisimenu, jog kažkuriais mokslo metais, tikybos pogrupiui pamokos vykdavo visada per aštuntą pamoką, bet iki jos turėjome ,,langą“ (nebuvo septintos pamokos ir reikėdavo ilgai laukti) ir susitarėme su mokytoja Rimanta, kad ji mums užduodavo namų darbus raštu, per susitartą laiką atliekame ir atsiskaitome klasėje (gauname įskaitas už atliktas užduotis), tada nereikėdavo laukti jos pamokos (per pusę metų turėjome tik 3-4 pamokas gyvai). Radvilų gimnazijoje ji būdavo tik vieną dieną per savaitę, dėl to labai reikėdavo planuotis laiką, jei reikia pasikalbėti asmeniškai, kitu atveju, visada įmanoma buvo susisiekti telefonu. Panaši situacija buvo ir su bendrosios praktikos slaugytoja (seselė kitaip) – niekada nebūdavo, kai jos reikėdavo :D. 

Mokytojai, kurie man patiko – žinoma, mėgstamų mokytojų turėjau ne vieną, jie visi savaip perteikia žinias. Visų mokytojų tikrai neišvardinsiu, bet paminėsiu pagrindinius, kuriuos prisimenu iki šiol:  

Jau buvusi Radvilų gimnazijos matematikos mokytoja – Giedrė Norvaišienė. Ją prisimenu kaip žiauriai linksmą, griežtą, bet teisingą mokytoją, kuri mėgdavo pajuokauti, savo anekdotus paskaldyti, truputį pasikandžioti žodžiais, nors matematiką dėstė nepriekaištingai, viena iš stipriausių mokytojų, kuri privertė susiimti bei pradėti mokytis matematikos iš naujo. 

Gamtos mokslų trio – Genovaitė Kuzmickienė (biologija); Audrius Petrušis (fizika); Dalia Dirsienė (chemija) – iš kiekvieno dalyko pasiėmiau tikrai naudingų žinių, puikiai sutariau su kiekvienu iš jų, nuostabūs savo srities specialistai. Biologija man visada patiko ir sekėsi neblogai, fizikos nesupratau niekada, bet turėjau 8-9 bendram pusmečio įvertinime (net 10 iš fizikos kontrolinio esu gavęs :D), o chemijos mokytoja mane truputį apgavo: dešimtoje klasėje, prieš pasirenkant dalykus, ji papasakojo apie organinę chemiją, kurią dėsto A lygyje – ,,Jei mokat susiskaičiuoti iki keturių rankelių, viskas, jūs jau pradedat mokytis organinę chemiją“ ir aš pasirinkau, nes iki keturių suskaičiuoti galiu, bet realybė buvo visai kitokia.... Vos ištvėriau iki keturių metiniam įvertinime. Tai va, pasirodo, nemoku skaičiuoti. :D  

Ilona Vėlyvienė – muzika. Be žodžių, nuostabi mokytoja, visas šventines ceremonijas organizuoja, repeticijomis užsiima, sukuria instrumentinės grupes, priverčia įsitraukti visus moksleivius, nesvarbu, kad nedainuoji ar neturi muzikinės klausos – nors šaudyk pro šalį žodžius, vis tiek dainuosi bendrame chore. Muzikinė bitė motinėlė. 

Aidas Milius – informacinių technologijų (IT) genijus! Jo vedamos pamokos nuostabios, atsako į visus užduodamus klausimus, skatina moksleivių bendradarbiavimą bei leidžia panaršyti internete, kai niekas nemato... Nuostabu! 

Alfredas Ribikauskas – ribka :D (sumanymas kilo iš jo laisvalaikio užsiėmimo – žvejybos). Jis dėsto ekonomiką ir geografiją. Geras mokytojas, galima buvo kartu pasijuokti per pamokas, truputį pasimokydavome, regis, atsakingas požiūris į moksleivius, bet su šypsena veide bei širdyje. Manau, kad aš buvau vienas iš jo numylėtinių moksleivių, nes visada atlikdavau namų darbus laiku, jei ką nors reikėdavo susitarti, visada aš būdavau pirmas, jei kažkas nutinka, skambindavo man, aš visada atsakingai žiūrėdavau į moksleivio pareigas, kaip sunku bebūdavo kartais mokytis.  

Visų mylima ir gerbiama Radvilų gimnazijos psichologė – Jūratė Juodzevičiūtė. Ji dėstė man pasirenkamąjį dalyką – psichologiją 11 – 12 klasėse. Šis dalykas buvo labai labai įdomus bei kiekvieną savaitę laukdavau šios pamokos! Viskas, kas susiję su psichologija, iki šiol man yra aktualu bei naudinga. Šiuo metu mano gyvenimas pasisuko labiau ties gamtos mokslais bei IT, nei psichologija, bet vis tiek tai nepraranda aktualumo net mano būsimam darbe, nes bendravimo psichologiją ir profesinę etika verta žinoti kiekvienam, dėl to turėjau aukštojoje mokykloje psichologijos pagrindus bei psichiatrijos įvadą. Manau, kad niekas nesugebėtų pakeisti esamos psichologijos mokytojos 😊 

Palinkėjimas gimnazijai  – gimnazijai norėčiau palinkėti gražiai atšvęsti, toliau tobulėti, siekti aukštesnių pasiekimų moksleivių tarpe, niekada nesustoti svajoti ir skleisti žinių bagažą jauniems, talentingiems vaikams. Mokytojų įtaka daro labai reikšmingą darbą moksleiviams, jų ateities pasirinkimams bei asmenybės formavimuisi jų paauglystės laikotarpiu. 

O moksleiviams norėčiau palinkėti susirūpinti savo sveikata ir kuo greičiau susimąstyti, kokias chemines medžiagas traukiat į plaučius kiekvieną pertrauką prie elektrinės :D.  

Po kokių 15 – 20 metų „atvarysit“ jūs į plaučių rentgeną ir susitiksim ten, nes galit net vėžį „įsivaryti“ su savo elektroninėmis cigaretėmis! 

Ką čia dar jiems pasakyti: mokytis, mokytis, mokytis :D. 

Gerai praleisti laiką drauge, pasidžiaugti, kad esate dar vaikai ir nekankina suaugusiųjų bėdos, tokios kaip darbas, finansai, gyvenamoji vieta ir t. t. (pati kvailiausia vaikystės svajonė – greičiau užaugti).... 

Gerų VBE rezultatų, linkiu, kad pasirinkę trokštamą specialybę, gautumėt valstybės finansuojamą vietą (VF) ir sėkmės studijų pasaulyje!