Rokas Valaitis 2022 m. laida

Didžioji  gimnazijoje patirtų įspūdžių dalis yra iš I ir II klasių. Nauja aplinka, nauji žmonės, nauja bendruomenė, nauji užsiėmimai – visiška naujovė. Pirmieji metai paliko superinį įspūdį tiek apie klasiokus, tiek apie gimnaziją, o gera pradžia buvo ne tik pusė darbo, tačiau lydėjo iki pat mokyklos baigimo.

Radvilų gimnazijoje susipažinau su klasioku, kuris, kaip po kelių dienų paaiškėjo, yra mano kaimynas gretimoje gatvėje. Iki šiol jis man yra vienas artimiausių draugų.

Esu dėkingas gimnazijai už sporto sąlygas – man ypač svarbi buvo treniruoklių salė, kurioje leisdavau kone kiekvieną kūno kultūros pamoką, bei eidavau po pamokų.

Kai buvau I-okas, su klase laimėjome chorų karus. Įsiminė ne tiek pati pergalė, kiek klasės komandiškumas, vieningas veikimas, noras varžytis ir atiduoti visą energiją. Superinė patirtis.

Džiaugiuosi gimnazijos organizuotomis išvykomis. Pati smagiausia buvo I-oje klasėje vykusi išvyka į Vokietijoje esantį atrakcionų parką „Heide“. Ilga kelionė autobusu su dviem klasiokais. Nakvynės viešbutyje užsienyje, be tėvų. Didžiulė adrenalino bomba ekstremaliuose atrakcionuose. WAU kelionė – nepamirštami nuotykiai.

Vyresnėse klasėse – III ir IV klasėse – pradėjau domėtis saviugda, tobulinti savo vidinį pasaulį. Įsibėgėti ir praturtinti kraitį labai padėjo mano auklėtojos Jurgitos etikos pamokos, kupinos įdomių įžvalgų, filosofinių minčių ir asmeninio tobulėjimo kelrodžių. Esu be galo dėkingas auklėtojai tiek už rūpestį auklėtiniais, tiek už spinduliuojamą pozityvią energiją ir mintis, bei turiningus pokalbius, kupinus ne vadovėlinių žinių, skirtų pasiruošti kontroliniam, o minčių, pritaikomų tolimesniame gyvenimo kelyje.

Visos kelionės gimnazijoje metu, turėjau omenyje, jog šią gimnaziją yra baigęs Lukas Smagurauskas – kultūristas, kurio kuriamu turiniu domiuosi ir žaviuosi – jis mane įkvepia.

Pabaigai – iš gimnazijos išėjau su nuostabia auklėtojos žinute, pasakyta per brandos atestatų įteikimo šventę. Ji man padėkojo už turiningus pokalbius, bei pabrėžė, jog turiu brandų požiūrį į gyvenimą. Neįsivaizduoju geresnių žodžių, su kokiais būtų galima baigti kelionę gimnazijoje. Tai suteikė daug įkvėpimo – lyg sparnų išskleidimas prieš pat skrydį. Ir, nors kelionę gimnazijoje baigiau ir žengiu tolimesniais keliais, neabejoju, kad į gimnaziją vis sugrįšiu aplankyti auklėtoją, brangius mokytojus, kurių kai kurių pamokų naudą pradedu pajausti tik dabar (praėjus dvejiems metams), bei pabendrauti su gimnazistais, pasidalinti su jais įvairiomis mintimis, galbūt jiems padėsiančiomis atrasti savo kelią.