Rūta Gurklė (Gavėnaitė) 2017 m. laida

Radvilų gimnazijoje buvo vieni laimingiausių mano gyvenimo metų! Tam labiausiai įtakos turėjo tikrai ne mokslai, o aplinkui susibūrę draugai. Nors ir nesinorėdavo rašyti kelių kontrolinių ar testų per dieną, žinojau, kad su klasiokais tikrai pasijuoksiu ir išsinešiu geras emocijas. Labiausiai esu dėkinga gimnazijai už tuo metu suburtus draugus ir kompaniją. Už atrastas technikas ir žmogaus galimybių pažinimą, kaip penki žmonės nusirašinėdami vieną rašinį gali sukurti skirtingų ir įvairių interpretacijų. Taip pat, iki šiol prisimenu mokytojus ir darbuotojus, kurie ne tik išmokė valstybinės programos pagrindų, bet ir ugdė pasitikėjimą savimi, drąsino ir stengėsi padėti viskuo, kuo tik gali. Nuo budinčios administratorės, kuri visada tryško pozityvu ir nestokojo „bajeriukų“ iki visų mokytojų ir psichologės Jūratės Juodzevičienės, pas kurią kartais su klasiokais užsukdavome praleisti pertraukas ir pasidalinti dienos įvykiais ar pagąsdinti apie klasioko statomą sumą lošimų punkte. Gaila, kad keli nuostabūs mokyklos nariai jau nebedirba arba yra iškeliavę iš šio pasaulio, bet jie paliko neišdildomų prisiminimų: nuo naujų žinių, jog egzistuoja pažymys nulis, drebėjimo iš šalčio ar nerimo, jog reikės atsiskaitinėti monologą iki vėliau subrendusio nuostabaus ir praturtinančio santykio su tais pačiais pedagogais. Ypatingai didelį dėkingumą jaučiu matematikos ir lietuvių mokytojoms. Jei skaito mane pažįstantys žmonės, turbūt nenustebinsiu. Lietuvių kalbos mokytoja Irena Gineitienė visada turėjo humorą jausmą ir pedagogišką dvasią. Nors rašinių rašymas atimdavo nemažai laiko, o kai kurie literatūros kūriniai mažino neuronų jungtis, ji visada padėdavo įžvelgti šį tą įdomaus ir žavingo. Jos kabinete visada kvepėjo kava, o jos naudojamus (ne)įprastus žodžius, kaip „kontenpliavimas“ naudoju iki šiol. Na, o matematikos mokytoja Ilona Adraikėnienė man buvo įkvėpimo šaltinis. Manau ji labai prisidėjo prie mano, kaip asmenybės, formavimosi. Nepaisant to, jog matematika man buvo atsipalaidavimo būdas, jos kabinete kartais jausdavausi lyg savame pasaulyje, kuriame su mokytoja kalbėdavom sava, skaičių kalba. O net ir prireikus bet kokio gyvenimiško patarimo, žinodavau, kad galiu drąsiai eiti būtent ten. Net ir dabar atėjus aplankyti, šių dviejų mokytojų ilgiuosi jų savo kasdienybėje. Kiek nervų joms reikėjo paaukoti dėl mano ir suolo draugės juoko ir raminimo, aš nesuskaičiuočiau, bet žinau, kad jos visada buvo tos, kurios turėjo vidinės mokytojo kibirkšties. Kitas iš perliukų, nors ir trumpai man dėstęs, geografijos mokytojas Alfredas Ribikauskas paklojo nemenkus žvejybos pagrindus visai mūsų klasei. Tikiuosi, kad juos kas nors panaudojo. Taip pat, iškyla ryškūs prisiminimai iš mūsų kartos organizuoto šimtadienio ir dabar suprantu, kad turėdami profesionalią aktorę, teatro mokytoją, mano nuomone, pastatėm vieną geriausių šimtadienių istorijoje. Vien pasiruošimas jam labai suartino visą mūsų kartą. O mums pasisekė, kad mūsų buvo daug, o daug buvo ir juoko. Yra daugybė mokytojų, kuriems jaučiu dėkingumą: nuo kūno kultūros mokytojos Zitos Kuzminskienės, kuri juokdavosi iš keisčiausių mūsų pasiteisinimų kodėl nedaryti „kūncės“ iki tikybos mokytojos Rimantos Kairaitytės, kuri atsižvelgdavo į tai, kas įdomu mums. Ypatingai esu dėkinga jai ir klasiokams už kantrybę, kai mano užsidegimu analizuodavom masonų sektos temą. Daug nuostabių dalykų įvyko šioje gimnazijoje. Labiausiai mokykla man siejasi su juoku ir draugyste. Nors buvo visko, kaip priklauso paaugliams - dramų, ašarų, krūva namų darbų, renginių, meilės trikampių ir keturkampių... Tą laikotarpį prisimenu su šiluma ir dėkingumu. Esu beprotiškai dėkinga, kad likimas sudėliojo viską taip, jog eičiau būtent į šią gimnaziją. Na, ir labiausiai dėkinga, matyt, esu už tai, kad čia sutikau savo dabartinį vyrą. Nors tai išsiaiškinau jau po mokyklos baigimo, vis dėlto, jei ne Radvilų gimnazija, gal nebūtume vienas kito sutikę, nebūtume susituokę, nebūtų mūsų šuns Dobio. O liūdniausia, jog nebūtų tiek daug nuostabių akimirkų, su surastom bendrom sielom, į kurias kartais ir dabar mielai sugrįžčiau.