XIX laidos Paskutinio skambučio šventės akimirkos

Paskutinis skambutis… Kartojasi kas metai… Neišvengiamai ateina – kaip pavasaris, žolė, triukšmas paukščių lizduose. Ateina kas metai, bet vis kitiems… Būna vienintelis. Paskutinis skambutis – be galo jautri šventė. Šventė, kuri primena mums įstabias gyvenimo akimirkas: vaikystę, kada galėdavome išbėgti į lauką ir tiesiog džiaugtis mažais dalykais, vėjavaikišką paauglystę, savyje talpinančią pirmąsias intrigas, nuopuolius ir pakilimus, ir galiausiai jaunystę, kai pečius slegia ne tik jaunatviškas maksimalizmas ir entuziazmas veikti, bet ir daugybė pareigų. Bet mes, abiturientai, užaugome, sustiprėjome ir subrendome. Mes visada prisiminsime kiekvieno mokytojo kilnų darbą: pamokas, nuoširdžius patarimus ir pastabas. Iš visos širdies esame dėkingi. Mes Jūsų nepamiršime, nepamirškite ir Jūs mūsų.